GROŽIO KLINIKA VILNIUJE, ARCHITEKTŪRINIS KONKURSAS (PROJEKTUOJAMAS)

Projektuojant pastatą keliami du esminiai architektūriniai uždaviniai – sąlyginai stambaus mastelio pastato (lyginant su sklypo gretimu užstatymu) inkorporavimas į esamą aplinką, bei natūralaus apšvietimo įsisavinimas nepriklausomai nuo pastato aukšto.
Projektuojamas pastatas pasiūlymuose smulkinamas skaidant jį atskirais fragmentais tiek vertikalia, tiek horizontalia kryptimis taip vizualiai pastato tūrį priartinant prie gretimo užstatymo mastelio.
Pastato natūralaus apšvietimo klausimas sprendžiamas rūsio patalpas apšviečiant per šviesduobes, o pirmojo ir antrojo aukštų patalpų apšvietimui numatant langus pagal principą “ten kur jų reikia ir kiek reikia”. Pastatas “apvelkamas” ažūrine apdaila, kuri į vientisą taisyklingą kompoziciją suveda tiek formuojamas šviesduobes rūsio apšvietimui, tiek vien funkciškai pagrįstą langų išdėstymą antžeminiuose aukštuose. Siūloma ažūrinė apdaila – medis išdėstytas vertikaliomis linijos, kas leistų pastatui įsilieti į gretimą gamtinę aplinką, bei ją stiprinti.

AUTORIAI: Rūstenis Milaševičius, Andrius Tebelškis, Rasuolė Petrikytė, Aistė Gudelytė